- šleivinėti
- šleivinė́ti vksm. Kažkóks žmogùs patvoriai̇̃s po kiẽmą šleivinė́ja.
.
.
šleivinėti — šleivinėti, ėja, ėjo intr. NdŽ iter. dem. šleivinti 1: Patvoriais šleivinėja DŽ1. ║ svirduliuoti, krypinėti (einant): Dar pasigersiu, paskui eisiu šleivinėdamas Lnkv … Dictionary of the Lithuanian Language